- pašiušti
- pašiùšti intr. NdŽ
1. BŽ132 pasišiaušti, pasistoti (apie plaukus): Šuns plaukai pašiušę J. Plaukai pašiušę, rūbai ir kurpės apdulkėjusios LC1883,48. ║ Vrn būti pasišiaušusiais plaukais, papurusiomis plunksnomis: Tokis jau iš jo ir bernas – pašiūšęs kap apuokas Kb. Varnos tupi an medžių pašiū̃šę Sn. ║ pasidaryti nelygiam, neglotnam: Linai nudžiūti gavo, teip yr pašiùšę Grg. Pašiùšęs stogas – ražai ilginių atsirietę nu kaitrų Ggr. Ta lygi yr duona, o ana pašiùšusi buvo Rsn. Pašiùšęs pyragas Šts. Pašiùšęs milas Šts. Pašiušo skūra kurpių J. | Viksvomis pašiušę kupstai rš. ║ pasidaryti pašaižotam, šeberkštėtam: Lenta pašiùšusi Bdr. ║ NdŽ, Ūd prk. būti atžariam, paniurti, supykti: Pašiū̃šus pati, neskalba, susisukus Drsk. Sėdi toks pašiū̃šęs anas Srj. Pašiušęs kaip ešerys Klp.
2. Kls pašiurpti: Jo veidas vis pašiū̃šęs, kai skrudėlių pakapotas Rod. Vaikas sušalus, tik veidukai pašiū̃šo Lp. Tep sušalau, net visas kūnas pašiū̃šo Sn.
3. kiek supleišėti, suskirsti, pašerpetoti: Pašiùšusios rankos nuo darbo, nusibraižiusios J.
4. liesėjant, nesveikuojant susitraukti, pasišiaušti, pasidaryti liguistos išvaizdos: Nėra gerų pelų, tai tos mūs palaidinės kiaulės sukūdo, pašiūšo Lp. Eik jau gult, ba vaikščioji visa diena pašiū̃šęs Ūd.
◊ plaukaĩ [ant galvõs] pašiùšo apėmė baimė, siaubas: Motieju[i] net plaukai pašiūšo, kap pamatė, kad parvežė tiek eglių LTR(Al). Pamačius tokius išdaigus, net plaukai ant galvos pašiūšo Al.\ šiušti; nušiušti; pašiušti; sušiušti
Dictionary of the Lithuanian Language.